Pievos Seliu Dvasia Lyrics

Mūs, regis,
Nė būti nebuvę...
Tik protėvių mituos
Lyg saulę pro debesį
Probrėkšmiu kartais regėję,
Tyliai daliję
Lyg patirti skaudžią
Ateinantiems savo vaikams.
Regis ,
Nė ženklo nelikę,
Tik gyrių ramybėj
Tarp Dauguvos ir Šventosios.
Dar kaulai pilkapiuos dūli...
O visgi
Kažkur padrikuos atžalynuos
Žiebe nematomą ugnį
Pasklidusios t__nago šukės,
Dar ežero vilnys
Keisčiausiais balsais atsišaukia.
Gal nevien tiktai buvę,
Gal esą?
Gal pagoniška mūsų dvasia
Gyva ir po Jersikos krykšto?
Prigluskim prie žemės,
Pasiklauskim medžių, žolės.