Mėnesio dalgiai
Skabą sietynus,
Rudens melodijos medžiuos nurimę...
Lapų šnarėjimas
Į auštantį rytą
Pradžią padarė saulių kelionei.

Rudenio sakmės ateinančią mirtį
Garbina tarsi didžiausią vertybę.
Verkiantys Karaliai grimzda į juodą
nebūtį, kurioj ramumą randa.

Skaudžios, išbrastytos mintys apie gyvatos galą
Žeidžia kaip krislas, papuolęs į tuščias akiduobes,
Kurios nešlama nukritę lapai, pranešę pabaigą...

Vienišos dienos, dažančios sidabru
Gelsvus medžius, agonijoj stingusius.
Nusineša su savim ir bemirštančia saule
Į sermėgą susuktą džiugesį.

Nuodingais syvais Užmarštis grąso
Sklinda pavėjui ežerų šnektos
Karkluosna linguoja laumių pėdos
Išaušus diena naikina stebuklus.

Ir pasilieka tik apsamanojusios svajos,
ežerų verksmas ašaros raudony ir bekrentą lapai,
paranešantys apie verkiantį rudenį.

See also:
JustSomeLyrics
111
111.101
Puccini/Serafin Straniero, ascolta! Nella cupa notte Lyrics
JUVENTUD VALLENATA UN SOLO CORAZON Lyrics