Meshqs feat. PentaGRAmA Jis ir Ji Lyrics

Kodėl drugys gimsta, kad numirtų?
Kodėl gėlė pražysta, kad nuvystų?
Kodėl sniegas krenta, kad ištirptų?
Ar meilė skirta tam, kad kankintų?
Kodėl sunku ištarti myliu, kai tai savy jauti?
Kodėl laimė nusigręžia, kai ji jau taip arti?
Kodėl pasaka pasibaigia knygos vidury?
Ir palieka gylų randa kažkieno širdy.
Kodėl pradėti užtenka, tik akių kontakto?
Užbaigti sunku, kai nerandi širdy rakto.
Ši istorija tikra, gal banali, bet ir skaudi.. Veikėjas Jis ir Ji...
Rudenio vėsoj nusileidai iš aukštybių,
Ir buvai jam svarbesnė už kalną brangenybių,
Sužavėjo Jį jos aksominė oda,
Deimantinės akys, nefertitės figūra...
Jis manė, kad tai amžina, kad jam Ji skirta...
Deja likimas parodė, kad tai buvo tik klaida...
Ta diena sms pusę keturių „atleisk palieku, neužduok klausymų"
Kodėl drugys gimsta,tam kad numirtų?
Kodėl gėlė pražysta, tam kad nuvystų?
Ir sniegas kam krenta, su likimu ištirpti,
Ar meilė tik tam, kad randą palikti?
Drugys gimsta tam, kad suteiktų džiaugsmo,
Gėlė pražysta, kad atskleistų grožį,
Sniegas krenta tam, kad nušviestų Tamsią žiemą, mūsų širdis...
Drugys gimsta tam, kad suteiktų džiaugsmo, Gėlė pražysta, kad atskleistų grožį, Meilė skirta, kad padėtų Rasti drugiui žiedą gėlės...
Viskas baigės, kai Ji išėjo..
Naktys senėjo ir į nugarą kvėpavo 2005,
Paskutinis saliutas buvo visko pabaiga,
Ir kartu pradžia tapo kuriam Jos nebėra.
Liko tik prisiminimai, nuotrauka ant stalo.
Milijonas klausimų kankinančių be galo,
Tik akimirkos užteko gyventi dėl Jos,
Dabar laukia amžinybė kupina kančios,
Nustojo groti ausyse Mendelseno maršas,
Vietoje širdies liko tiktai faršas,
Diena be Jos jam prilygo amžinybei,
Skandino jausmą, kad pamirštų realybę,
Kančia buvo per didelė, Jis jos neatlaikė,
Užrašė sau ant kaklo Jos vardo pirma raidę ,
Atšalusį jo kūną žmonės rado iš ryto,
Ten kur Jie pirmą kartą susitiko...
Gyvybės jau nebuvo, bet jausmas pasiliko,
Jis ištirpdė sniegą ir vėl gėlė išdygo,
Drugys deja ant jos jau nenusileis,
Nes mirs kartu su Juo, kai rytas ateis...
Drugys išskrido, Gėlė nuvyto,
Sniegas ištirpo Ir meilė dingo...
Velniop tą nelemtą naktį Jis ir Ji nebebus jau kartu...
Drugys išskrido, Gėlė nuvyto, Sniegas ištirpo Ir meilė dingo...
O, kad galėtume atsukt laiką,
Viskas galėjo susiklostyt kitaip...
Velniop tą nelemtą naktį Jis ir Ji nebebus jau kartu... Kodėl drugys gimsta, kad numirtų?
Kodėl gėlė pražysta, kad nuvystų?
Kodėl sniegas krenta, kad ištirptų?
Ar meilė skirta tam, kad kankintų?
Drugys gimsta tam, kad suteiktų džiaugsmo,
Gėlė pražysta, kad atskleistų grožį,
Sniegas krenta tam, kad nušviestų Visą žiemą, mūsų širdis...