G&G Sindikatas Muzika Kuri Saugo Lyrics

(Tai yra muzika, kuri saugo 5x)

[Priedainis - Chorus]

Ne jiems o mums, ne dėl jų - dėl mūsų...
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę,
O savąją pasėjęs vidury tusčio lauko,
Iš naujo užauginsiu muziką, kuri saugo...

Ne jiems o mums, ne dėl jų - dėl mūsų...
Aš perlaužiu save ir atiduodu tau pusę,
O savąją pasėjęs vidury tusčio lauko,
Iš naujo užauginsiu muziką kuri saugo...

Aš rašau naktimis, nes naktimis geriau rašosi,
Mintys, patapę bagažu į laisvę prašosi,
Klausydamas ramaus širdies instrumentalo,
Kai laiptinės betono sienos virsta "mano darbo stalas".
Iš tekančio vandens skubėjimo imu judėjimą,
Iš akmeninių knygų meną pasiversti vėjumi,
Su jais kalbėjome, dalinomės idejomis.
Aš praradau religiją, bet įgavau tikėjimo.
Jie sėjo mano viltį mažom dalelėm ryžių,
Kai į save išeidavau, jie kantriai laukė, kol sugrįšiu.
Būna - reikia laiko, bet rūkas prasisklaido
Ir vėl imu pieštuką, kad paišyt miestą raidėm.
Ne jiems tai darau, ne dėl jų - dėl mūsų.
Per pusę - vandenį, druską. Ir visą laiką tai, ką į save geriu,
Aš sudedu į muziką, kurią skiriu...

[Priedainis - Chorus]

Muzika, kuri auga. Muzika, kuri skauda. Muzika, kuri saugo...
Muzika, kuri auga. Muzika, kuri skauda. Muzika, kuri saugo!

Man niekas nieko neįdėjo kelio pradžioje,
Aš nemiegojau su sėkme, neteko reinkarnuotis turčium.
Išskyrus keletą supratusių - o tai užgrūdina.
Deja, beje, pasaulis juokės arba buvo kurčias.
Purčiaus, o jis darė su manim tą patį -
Bruko užmarštį - rinkaus karčią atmintį.
Išmokau girdėti, vertinti klausymą,
Kiek bebūtų atsakymų, turėti dar vieną klausimą.
Nemėgstu aukso - visada buvau sidabras.
Deimantai "sucks", geriau krištolas, akmuo paprastas.
Jei širdy gyva, jei sieloj kulka -
Man svetima tai, kas lentynose dulka.
Mačiau, kaip tie, kuriais tikėjom
Virto tais, kuoriuos apsėdo.
Šiukšles įmanoma sudeginti,
Bet pelenuose liks pėdos.
Nebeliks vietos, neištrint gėdos.
Pagarba ne daiktas, kur pakampėm mėtosi.
Mačiau, kaip gatvėse įsigali romantinis cinizmas
Ir vietoj "mūsų" tampa "mano". Suprantu, kapitalizmas,
Su laiku bujoja ego ir ambicijos, o aš tenoriu,
Kad būtų saugomos tradicijos!

[Priedainis - Chorus]

Laikas laša minutėm į karsto dangtį vinutėm,
Stebėdamas, kaip snobai baigia sms žinutėm.
Baimė vaikšto blakstienomis, lubomis, sienomis -
Įkalina tūkstančius - išlaisvina vienetus.
O mano siela jaučia alkį,
Todėl imu betoną, sutrupinu iki minčių
Ir užtempu ant "rhyme'o" duonos.
Kad susitaikyt su žeme, kad nuraminti būtų dangūs,
Ranka braižau ore magijos ženklus.
Instaliuodamas garsą balso stygų membranose,
Jausminėse, garsinėse gamose,
Kasdienėse, paprastų žmonių dramose -
Tai, ko nematai tarp reklamų, ekranuose,
Šaukiančiose "Nėra vaisingų kūrėjų",
"Praloštas mūšis", "Pragertas tikėjimas".
Reikia "dūšios" - čia dūšios - nei peno, nei meno.
Jie sakė "Tai neįmanoma!", o mes gyvenom.
Tamsa ir saulė panašios -
Abi jos akina skaudžiai,
Rūgštimi išrinktiesiems ir opiumu liaudžiai,
Ieskančiai draudžiamo, baudžiamai skaudžiai,
Bet vis dar tikinčiai!

Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo...
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo!
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo...
Muzika, kuri auga, muzika, kuri skauda, muzika, kuri saugo!